kupečiuoti

kupečiúoti, -iúoja, -iãvo 1. tr. dėti šieną į kupečius: Pamatę kylant debesį, visi išsiskubino į lauką šieno kupečiúot Ps. 2. intr. būryje, kupetoje judėti, būriuotis: Skrudės krūvoj kupečiuoja O. Pamačiau didelę daugybę žmonių kupečiuojant rš. Vieni šoka, kupečiuoja, kiti verkia, gailestauja LTR(Skp). | refl.: Ko te jų kieme žmonės kupečiuojas? Dbk. Lesk kirmėlytes, jei taip išlodęs, – mat kokios krūvos jų kupečiuojas Mt. | Pakelėj kupečiavosi nublukę ir mažai duodą šešėlio alyvos A.Vien. Ūkanose kažkas milžiniškas kupečiavosi ir kunkuliavo rš. Debesiai kupečiúojas – bus lietaus Ds. 3. intr. eiti imtynių, raičiotis, grumtis: Štai piemenys pievoj kupečiúoja – ritasi, imasi, bent keli susikabinę An. | refl. J: Vaikai pievoj kupečiuojas Tvr. Gana čia jum, gaidžiai, kupečiuotis Grv. 4. intr. rūgti, putoti, kunkuliuoti: Tegul alus rūgsta, midus kupečiuoja NS60. Tegu verda, kupečiúoja Ad. 5. intr. susilenkus eiti, judėti: Kažno kokia bobelė vieškeliu kupečiúoja Km. Iš tolo matės, kad kas kieme kupečiúoja, kai arčiau priėjau – pamačiau, kad merga dviračiu važinėja Užp. Kelkis, gana jau, susiedo bobelės kadai jau po daržą kupečiúoja (ravi) Km. Temstant pamiškėj pamačiau gyvulį, kuris kupečiãvo prie manęs Kp. 6. intr. rodytis judant, keliantis į viršų: Kažin kas ten už rugių kupečiuoja Pnd. Pilkoji [žuvies] nugara kupečiuodavo vandeny Vr. \ kupečiuoti; atkupečiuoti; įkupečiuoti; prikupečiuoti; sukupečiuoti